Paslaugos

Kolonoskopija

Kolonoskopija yra tyrimas, naudojamas ieškant pakitimų storojoje žarnoje (gaubtinėje ir tiesiojoje žarnoje). Dažniau pasitaikantys pakitimai yra uždegiminė žarnų liga (opinis kolitas, Krono liga), polipai arba adenomos, taip pat vėžys. Kolonoskopija turi didelį diagnostinį ir gydymo potencialą, yra vienas naudingiausių pacientui medicininių tyrimų.
Kolonoskopijos metu į tiesiąją žarną įvedamas ilgas lankstus kolonoskopas. Kolonoskopo gale esanti maža vaizdo kamera leidžia gydytojui matyti ir vertinti žarnos gleivinės pakitimus.
Kolonoskopijos metu galima paimti audinių mėginį (biopsiją), pašalinti polipus ar adenomas, stentuoti susiaurėjusį žarnos spindį.

Kada rekomenduojama atlikti kolonoskopiją

Kolonoskopija gali padėti gydytojui išsiaiškinti galimas pilvo skausmo, kraujavimo iš tiesiosios žarnos, lėtinio viduriavimo arba vidurių užkietėjimo bei kitas virškinimo problemų priežastis.
Patikros programa dėl gaubtinės žarnos vėžio. Jei esate vyresnis nei 50 metų ir atlikus slapto kraujavimo išmatų testą (atlieka šeimos gydytojai) jis yra teigiamas, jums būtina atlikti kolonoskopiją su intravenine nejautra.
Kolonoskopiją tikslinga atlikti ir tuomet, jeigu atsirado nauji neįprasti simptomai - kraujavimas iš išangės, pilvo skausmai, pūtimas, pasikeičia tuštinimosi pobūdis arba jūsų giminaičiai sirgo žarnyno ligomis.
Jeigu anksčiau jums šalinti polipai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kontrolinę kolonoskopiją.
Net kas trečiam pacientui diagnozuojami ir šalinami storosios žarnos polipai arba adenomos. Visa tai daroma siekiant sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

Komplikacijos

Komplikacijos yra labai retos, bet visiškai jų išvengti neįmanoma. Kolonoskopijos komplikacijos gali būti šios:

Reakcija į anestetikus, naudojamus kolonoskopijos metu.
Kraujavimas iš vietos, kurioje buvo paimtas audinio mėginys (biopsija) arba pašalintas polipas.
Plyšimas gaubtinės arba tiesiosios žarnos sienelėje (perforacija)

Aptaręs su jumis kolonoskopijos riziką, gydytojas paprašys jūsų pasirašyti sutikimo formą, suteikiančią leidimą atlikti procedūrą.

Pasiruošimas kolonoskopijai

Prieš kolonoskopiją labai svarbu tinkamai išvalyti (ištuštinti) storąją žarną. Tam pacientas turi suvartoti specialaus skysto preparato, kurį galima įsigyti daugumoje vaistinių. Populiaresni preparatai žarnyno paruošimui: „Eziclen“,
„Fortrans“, „Picoprep“,
„Moviprep“ ir kt. Paprastai reikalinga išgerti 2000 – 3000 ml tirpalo per 2 – 3 valandas. Kadangi preparatas iš žarnyno nepasisavina, reikalinga vartoti skysčius papildomai.
Dieną prieš tyrimą laikykitės specialios dietos. Paprastai dieną prieš kolonoskopiją nerekomenduojama valgyti kieto maisto.
Jeigu kolonoskopiją planuojama atlikti ryte (iki 11-12 val), tuomet rekomenduojama žarnyną valyti iš vakaro. Nebevalgoma vakarienės, pietums rekomenduojama valgyti lengvai pasisavinamą maistą (makaronai, kiaušinis, batonas, varškė arba sūris). Tačiau leidžiama gerti. Gėrimai gali būti tik skaidrūs skysčiai – paprastas vanduo, arbata ir kava be pieno ar grietinėlės, sultinys. Venkite raudonų skysčių, kuriuos kolonoskopijos metu galima supainioti su krauju.
Jeigu kolonoskopiją planuojama atlikti popiet (po 12 val), tuomet žarnyno valymas atliekamas anksti ryte. Gerti vandenį ir kitus skysčius galima, bet likus mažiau kaip keturioms valandoms iki tyrimo pradžios nustoti vartoti skysčius.
Visais atvejais būtinai laikykitės gamintojo instrukcijų ir suvartokite visą reikalingą preparato kiekį. Tik tokiu atveju žarnynas bus išvalytas tinkamai. Dėl bet kokių išmatų likučių žarnoje gali būti sunku kokybiškai įvertinti gaubtinės ir tiesiosios žarnos gleivinę, pakitimai tyrimo metu gali likti nepastebėti.
Pasitarkite su gydytoju dėl kitų vaistų vartojimo žarnyno paruošimo ir kolonoskopijos dienomis, ypač jei sergate cukriniu diabetu, padidėjęs kraujospūdis, turite širdies problemų arba vartojate vaistus ar papildus, kurių sudėtyje yra geležies.
Taip pat pasakykite gydytojui, jei vartojate aspiriną ar kitus kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas („Coumadin“, „Jantoven“)); naujesni antikoaguliantai, tokie kaip dabigatranas („Pradaxa“), rivaroksabanas („Xarelto“)) arba klopidogrelis („Plavix“). Gali prireikti koreguoti dozes arba laikinai nutraukti vaistų vartojimą.

Ko galite tikėtis procedūros metu

Kolonoskopijos metu vilkėsite vienkartines trumpikes, bet greičiausiai nieko daugiau. Paprastai rekomenduojama sedacija arba anestezija. Daugeliu atvejų raminamieji vaistai yra derinami su skausmą malšinančiais vaistais, leidžiamais tiesiai į kraują (į veną), kad sumažėtų diskomfortas. Vaistus skiria ir narkozės eigą kontroliuoja gydytojas anesteziologas – reanimatologas, jam padeda slaugytoja. Vaistai gerai toleruojami ir praktiškai nesukelia pašalinio poveikio. Po tyrimo praėjus 10-20 minučių pilnai prabusite ir aptarę kolonoskopijos rezultatus su gydytoju, būsite pasiruošę išvykti. Visuomet rekomenduojame atvykti su lydinčiu asmeniu ir nevairuoti tuoj po tyrimo.
Paprastai rekomenduojami tyrimai prieš kolonoskopiją BKT, SPA, EKG. Prieš tyrimą slaugytoja arba gydytojas į rankos veną jums įleis kateterį, per kurį bus leidžiami anestetikai. Jums prijungs oksigenacijos ir širdies ritmo daviklius, per nosies kaniules tieks deguonį. Kolonoskopiją pradėsite gulėdami ant kairio šono, paprastai kelius pritraukę prie krūtinės. Gydytojas įleis kolonoskopą į tiesiąją žarną. Kolonoskopas, kuris yra pakankamai ilgas, kad pasiektų visą storosios žarnos ilgį, turi šviesolaidį ir kanalą, leidžiantį gydytojui pumpuoti orą, anglies dioksidą ar vandenį į jūsų storąją žarną. Mūsų klinikoje pacientas gali pasirinkti orą arba anglies dioksidą. Svarbu paminėti, kad anglies dioksidas rezorbuojasi iš žarnyno 150 kartų greičiau nei oras, todėl sumažėja paciento jaučiamas diskomfortas ir komplikacijų rizika.
Baigus tyrimą galite jausti pilnumą, žarnyno pūtimą, kuris greitai praeina natūraliai pasišalinus dujoms.